Kadangi paprastai paminklu kainos niekam nekelia didelio džiaugsmo, ruoštis numatomoms laidotuvėms galima jau iš anksto. Deja, sakoma, kad jeigu žinotume, kur krisime, pasidėtume pagalvę. Tad mirtis nėra toks dalykas, kuris būna tiksliai suplanuotas. Tad ir ir paminklą daryti, laidotuves organizuoti tenka netikėtai. Ką daryti, jeigu kaip tik neturite pinigų?
Minimalistinės laidotuvės
Tiems, kam būna sunku palaidoti artimąjį prabangiai, visai ir nebūtina kelti iškilmių. Tokiais atvejais, taupumo sumetimais, žmonės labai dažnai artimuosius laidoja tiesiog minimalistiškai. Net nebūtina nuomoti salės – galima šarvoti ir namuose ar kokiame ūkiniame pastate. Arba galima nuomoti šarvojimo vietą tik parai, padaryti šermenis parą. Nėra būtina ir kviesti visus arbatėlės, nes tai išlaidos. Galiausiai, pataupoma ir paminklui.
Pradžiai – tik kryžius
Jeigu paminklu kainos atrodo neįkandamos, pradžiai galima statyti gražų kryžių. Tai variantas, kuris daug kam leidžia vėliau pastatyti ir tikrą užsakytą paminklą. Jis dažnai užsakomas ir padaromas vėliau, metinėms.
Jeigu ne
Daug dėmesio dabar skiriama sveikai mitybai, siekiant žmones sugrąžinti nuo vadinamojo greito maisto iki įprasto sveiko maitinimosi. Todėl ir apie grudus kalbos verda įvairios. Vieni grūdinius produktus prilygina blogajam cukrui, nes juose esą yra netinkamų ir kenkiančių medžiagų – gliuteno. Kiti gliuteno smerkimą vadina laikmečio mada, nes grūdai visada būdavo mūsų racione ir niekada nieko blogo nedarydavo. Opozicija siūlo atsisakyti mėsos arba bent jau jos pertekliaus ir propaguoja veganišką mitybą, kuri atneša daržovių ir grūdų patiekalų įvairovę į mūsų kuklias virtuves. Tai smagus pokytis, ypač tiems, kas natūraliai visada mėgdavo valgyti daržoves bei grūdus. Rupūs miltai arba neskaldyti grūdai kepiniuose – šių laikų sveikatos simbolis. Balta duona, batonas iš visiškai išvalytų miltų laikomi kone nuodu. Kadangi tokiame maiste nėra nieko naudingo, tik pilna greitų angliavandenių, kurių mes nespėjame pasisavinti. O štai rupesni miltai, pilno grūdo kepiniai yra ilgiau dorojami mūsų organizme, ilgiau bandoma pasisavinti jų savybės, ir tai mums natūraliau sveikiau.